išlaidininkas

išlaidiniñkas, -ė (-nỹkas) smob. (2), ìšlaidininkas (1) 1. kas išlaidus, netaupus: Vyras ne koks išlaidinỹkas – prasigyvens Gs. Kol namie buvo, nebuvo dar ìšlaidininkas, o kaip į miestą išvažiavo, koks paliko Užv. Ji išlaidinỹkė didelė Grž. 2. išlaidų tvarkytojas: Tu esi išlaidininkas, būrelio iždininkas rš.